Balionėlis, arba kas yra laimė

                  Rytą pradėjau su sėdėjimu ketvirto aukšto lauko terasoje, besimėgaudama pro debesis išlendančia saule, gaiviu vėjeliu taršančiu plaukus ir lengvai juntamu šaltumu. Įsijungiau laptopą ir, kol jis lėtai įsijunginėjo, užsimerkiau ir tiesiog buvau. Užsisakiau bilietus, patikrinau paštus ir ramiai sau dariausi kitus susiplanuotus darbus, kai atsivėrus durims įžengė jis (palikime asmenybę paslaptyje). Pirmas dienos netikėtumas ir mažas pokalbis. Pokalbis, kuriame dangų susigrąžinti norinti saulė, lengvas vėjelis ir jūsų trumpas pokalbis bežvelgiant į prieš akis esančią miesto panoramą. Užsimerkiu norėdama sugrįžti ten ir jaučiu tik tą lengvą, maloniai šaltą vėjelį. Jam išėjus tęsiau savo darbus, kai tarp ramybės garsų išgirdau beldimo į stiklą garsą. Ten buvo jis, juodas markeris ir nupieštas ☺. Šypsotis ir purtyti galvą labiau privertė jo vaikiškas poelgis nei meno kūrinys, nors šis puikiai atspindėjo šiandieną – laimės dieną. Supratau, kad laimė – tie maži pokalbiai, tos jaukios akimirkos, tie maži dalykai ir apie save primenantis vėjelis.
                 Didžiausias mano dienos darbas buvo „Laimės dienos šypsena“. Ateidamas linkėti žmonėms laimės, skleisti laimės, padaryti žmones laimingais – tu bandai knistis savy turimoje bibliotekoje ir suprasti, kas gi ta laimė. Bet aš savo bibliotekoje taip jos ir nesuvokiau, kol į rankas nepaimiau 30-ties balionų ir laikrodis nesumušė 16 valandos. Rankose laikydama spalvotus balionėlius šypsojosi lūpos, šypsojosi akys. Nesu tikra, ar mano jaustas jausmas pasaulyje turi pavadinimą – prisimeni filmuką „Aukštyn“, viduje pabunda vaikas, tu esi... laiminga teturėdama tuos spalvotus balionus rankose ir pasaulyje nebereikia nieko daugiau. Tu ir balionai. Visi norėjo baliono: vaikai, senjorai, jaunimas, suaugusieji. „Mėlyno! Žalio! Raudono!“. Balionėlis visų veiduose prikeldavo šypseną, akyse sužibėdavo vaikystė ir... laimė, tikra ir nuoširdi.
                 Mano bibliotekoje atsirado laimės suvokimo stalčiukas. Tai balionėlis: mažas, vėjyje plėvesuojantis ir tvirtai rankose laikomas, kad nepakiltų aukštai aukštai į dangų. Laimė, tai dalykas, kurį gauname darydami gerą kitiems, tai kitų šypsenos, kitų juokas, kitokia diena. Kitokia diena, kuri mūsų suplanuotuose gyvenimuose atneša netikėtų ir ilgam atmintyje pasilikusių akimirkų. Tai tie maži pokalbiai, maži dalykai, jaukios akimirkos, šaltuku dar dvelkiantis vėjelis ar sugrįžtanti saulė.

Balionėlis, arba kaip atradau laimę.