Rytą pradėjau su sėdėjimu ketvirto aukšto lauko terasoje, besimėgaudama pro debesis išlendančia saule, gaiviu vėjeliu taršančiu plaukus ir lengvai juntamu šaltumu. Įsijungiau laptopą ir, kol jis lėtai įsijunginėjo, užsimerkiau ir tiesiog buvau. Užsisakiau bilietus, patikrinau paštus ir ramiai sau dariausi kitus susiplanuotus darbus, kai atsivėrus durims įžengė jis ( palikime asmenybę paslaptyje). Pirmas dienos netikėtumas ir mažas pokalbis. Pokalbis, kuriame dangų susigrąžinti norinti saulė, lengvas vėjelis ir jūsų trumpas pokalbis bežvelgiant į prieš akis esančią miesto panoramą. Užsimerkiu norėdama sugrįžti ten ir jaučiu tik tą lengvą, maloniai šaltą vėjelį. Jam išėjus tęsiau savo darbus, kai tarp ramybės garsų išgirdau beldimo į stiklą garsą. Ten buvo jis, juodas markeris ir nupieštas ☺. Šypsotis ir purtyti galvą labiau privertė jo vaikiškas poelgis nei meno kūrinys, nors šis puikiai atspindėjo šiandieną – laimės dieną. Supratau, kad laimė – tie maži pokalb
...truputis senienos, truputis dabarties ir truputis naujovių...