Kai kuriems tai neaprėpiama kančia, baimė, vengiamybė. Kai kurie išmoksta su tuo gyventi ir tai tampa lyg gyvenimo būdu. Tikiu, kad patirti vienatvę teko daugeliui iš jūsų – vieni jausdami tai puola į depresiją, skandina vienatvę alkoholyje, bando atsikratyti šio jausmo, o atsikratę - bijo lyg mirties. Vienatvė – kaip liūdnai skamba šis žodis. Kiti prisijaukina šį jausmą, gyvena su juo, išmoksta būti vieni ir tampa atsparesni gyvenimui - draugai keičiasi, šeima toli ir kartais esi priverstas likti vienas. Vienatvės žmonės drąsesni, mažiau bijantys, nes prarasti neturi ko, nebent, tik save. Tokius žmones dažniau sutiksi karo lauke – jie nebijo eiti vieni, jiems nereikia armijos. Pabūti vieniems - reikia visiems: išsivalyti protui, sielai, susitvarkyti emocijoms ir jas suprasti. Būdamas vienas su savimi pradedi pažinti save, sieki daug daugiau ir drastiškiau, nes tau nereikia aplinkinių palaikymo, tau nereikia žmogaus, kuris eitų kartu. Apie
...truputis senienos, truputis dabarties ir truputis naujovių...